nutikti

nutìkti; Q86, M 1. intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pasitaikyti, įvykti, atsitikti: Kas nutìko, ar sergąs esi, kad guli? J. Ką jos (kortos) tę parodys – kas nutiñka, tas nutiñka Aps. Kas nutìko, kaimynėl, kas? Skrb. Kas nutìko su akia? Slnt. Kad būt nelindęs, niekas nebūtų nutìkę LKT212(Klvr). Kas anam nutìko, sunku pasakyti Brs. Kas [negera] nutìks, – mazgo neatrišu Zp. Vis tas jam nutikęs, kas žmogaus amžių trumpina S.Dauk. Senelis greitai pasirodė duryse beveik išsigandęs, ar kas mergytei nenutiko Mš. Nėkas blogas nenutìko, parejau Klk. Kunegas ne tus pasako daiktus, katrus pats regėjo, bet tus, katrie nutiko pirm keletos tūkstančių metų M.Valanč. Šuo ėmė jį (vilką) tramdyti, kad nedainuotų, nes gali kas nors bloga jiedviem nutikti LTR(Tt). Idant kokia norint nelaima nenutiktum S.Dauk. Ta mūša nutikusi metūse 755 S.Dauk. Kaime vis kas nors nauja nutikdavo V.Bub. Ką turi daryti ugnie nutikus? S.Dauk. | impers.: Kartais nutinka šlapiam čėsui esant, jog šienas nebūtinai išdžiūna S.Dauk. Kad jau teip nutìko, tai ką gi bepadarysi Brž. Par tave teip negerai nutìko Grž. Kad it teip nenutiktum kaip tims pieminims, kurie, vilkams bandą apnikus, šunis lakina S.Dauk. Dėl ko taip nutiko, kad man' siratėlę tėveliai paliko (d.) Krč. Tuo tarpu kiti naktį pagal pas šventą ugnį šildydamos teiravos nu dievų, kaip nutiks sergančiam M.Valanč. | refl. H, R, MŽ, N, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kaip kas gimęs, kaip jis gyvenęs ir kas jam nusitikę (nusitiko MŽ86) R65. Vargas jam nusitinka R69, MŽ91. Didelė nepalaima nusitìko KII269. Tokiai negandai, žėlėk Dieve, nusitìkus, tuo pons amstrots su tarnais visais pasirodė K.Donel. Ar tamistai kokia nelaimė nusitiko, kad teip verki? Žem. Ką regime nusitikusį su svetimomis tautomis, tas pats yra buvęs ir su lietuvių tauta A1884,82. Po tokiu antru nusidavimu pagrįžęs namo pasisakė savo tėvam, kas jam nusitiko miške BsPII157. Bijojo nesang, idant kas kelė[je] nenusitiktų jam S.Stan. Tai nusitiko trečioje dienoje man atejus KBI27. Jei bernas [gimsta], taipajag tur remesovos kokios mokinties, keliauti, kur tam vel gana vargų gal nusitikti BPII510. Leidžiu savo tarną eiti, ir nieks tenelaiko jį, jam nieks netur nusitiktis brš. | impers.: Teip nusitìko, kad vis kakalys rūksta Pgg. Vieną metą kad ten nuejo, o V. Jėzus turėjo metų dvyleka, nusitiko, jog išeidamys iš miesto pasigedo kūdikio brš. Teip išpuolė nusitikti rš. Jam tei nusitìko, kai[p] pirmajam [p]Jrk28. ║ refl. įvykti: Į šį kraštą menkai kas yr nusitìkę Rsn. Nusitiko didis sumišimas Europoje rš. ║ tr. KŽ užklupti: Bet ir šį (žmogų) nelaimė nutiko: kai tik jis užmigo, atbėgo mėnesio arklys ir nuėdė tas avižas LTR(Jz). Vis tiek, kas mane nutiks, – bet žengiu į jį (gyvenimą) lengva, pakilia širdimi rš. 2. intr. DŽ, KŽ pavykti, pasisekti: Kelionė man nutìko, t. y. pasisekė J. Nenutìko jai diena [važiuoti, dirbti] Ėr. Nenutiko nenutiko mano broliui ženybos LTR(Dv). Pirmieji bandymai puikiai nutiko rš. Žentas labai nenutìko Ėr. Neieškojau kito vyro: nenutìko vienas, tai nebereikėjo Tj. | impers.: Vakar man nutìko bulvienius padžiovint (nelijo) Ker. Nutìko prieš lietų šienas pasigaut Rm. Nenutìko: nuėjau miestelin – krautuvė uždaryta Mžš. Nutìko gerai: tik atėjom, ir autobusas [atvažiavo] Pbs. Aš nebeatsidžiaugiu, kad nutìko karvė gera nusipirkt Mžš. Nutìko man šitas berželis parsivežt kai šuniui botagas Glv. Duoną išmokau kepti, tik nežinodavau to laikrodžio – kada išimti, ale ma[n] vis nutìkdavo Krž. Nenūtìko jei [ištekėti], nenūvyko, atsikryžiavok, neik už kito Grd. Oi mergelei nenutiko, netekėjus ana liko LTR(Čb). Ne kiekvienam nutiks taip iš karto atrasti uždarbio kaip man rš. ^ Nutiko kap šuniui botagas Plm. | refl.: Nenustìko jai vyras, nesugyvena Klt. I man, būdavo, nustìkdavo darbas Dglš. Nenustìko gyvenimas Ad. Nenustìko pati – ne po sau paėmiau Vlk. Tasai paketinimas nenusitiko Gmž. Vaidinimas nustiko puikiai rš. | impers.: Kap kada ir nustiñka ištraukt žuvų Aps. Jam nustìko, kad ausis pataisė (išgydė) Dglš. Tai tau nenustìko, pati sugriuvai i pieną išpylei Vdš. Kad sutikai mergiotę su pilna kašele, tai jau nustìks Vdš. Nenustìko, numirė Rš. Ot nustìko gerai! Aps. Nenustìko Verusiai tekėt Dglš. Ažmiršau panosinyną, ale negrįšiu – nenustìks Dkšt. Jam vis nenusteñka – šonakaulius suslaužė Klt. Nenustìko pyragai iškept – sūžalius išėmėm Vlk. Man kad i nustiñka visur Dglš. Man nustìko geras arklys pirktie Rod. Nenustìko parlėktie autobūzui per ežerą (įsmuko po ledu) Aps. Nustìko duoną gardžią iškept Ktk. Pasekiui nusitiko jiems praplatinti katalikų tikėjimą Brazilijoje Gmž. ^ Nustìko tai nustìko, kai žabalai vištai grūdas Žl. Nustìko kai šuniui botagu Prng. ║ KŽ būti geram, tinkamam, nusisekusiam: Kviečiai šįmet nutiko Skr. Kaži ko duona nenutìko, a čia raugas prastas Ll. Kelis kartus kindziukas mum nenutìko Gdr. Jau nenutìko telyčia, tai jau baisiai nenutìko: neėdė, neaugo Mžš. Jei uogienė nutìks, laikysiu žiemai Rmš. Kad jais (bites) prižiūrai, o orai nutiñka, tai daug medaus prineša Gs. Šiandien blogas oras, labai nenutìko Upn. Smiltinėje žemėje [dobilai] tiktai drėgnuose metuose nutinka prš. Šiandie vaikas nutìko (nerėkia) Alk. Ka toks nutìkęs vaikas, tai i augyt lengva Nm. Tik vienas daiktas – ka būt marti nutìkus Šd. Apsiaustukas taip nūtìkęs, stova kaip nūlietas Lkv. Jis meisteris nutìkęs Skr. Nutìkęs žmogus, raudonpusis (raudonais žandais) Šts. Tokia nutìkusi duonelė, ėsk i norėk Krš. Nutìkęs laikrodis – jau a penkiolika metų eina Erž. Viralai anos visumet nutìkę, uždaryti Plt. Rūgštikė taip nutìkusi – skanybė kopūstų! Krš. Ir ramus buvo, ir tykus, viskam nutìkęs Skdv. Kas šiandie šeiminykui, kad toks nutìkęs? Šk. Nutìkęs buvo alus Erž. Jau šįmet metai nutìkę, negali dejuot Erž. Dailus, nutikęs vyras buvęs Benediktas J.Paukš. Paprastasis mūsų statrašas, nu lenkų įgytas, taip yra nenutikęs, kad skaitytojas nieko gero negali išversti iš lietuviškų kningų Jn. Jūs randate mano darbą nenutikusiu, tai ir tuščia jo V.Piet. Turime labai nutikusį priežodį: „Pavogė arklį, pridėk ir balną“ A1883,218.

nutìkusiai adv.: Nenuotìkusiai I. nutiktinaĩ adv.: Nenuotiktinai I. | refl.: Duona nustìko Dbk. Alus nenusidavė, nenusitìko KI521. Tarkė košė dažnai nenusitiñka Gs. Duona ne marti, kai nenustìko Trgn. Kad tik darbui nusitinka [arklys], vis gerai – ar pigus, ar brangus Pš. Tokių bobų nėr [daugiau], ot nustìkus! Žl.

3. intr., tr. nutaikyti: Reikia nutìkt kap vienas [kuliant]; kap patiksi – lengva, nepatiksi – sunku LKT392(Brsl). Nenùtiktas siauris jo Prng. Kap tik čėsu nutikaũ nuvažiuot Dglš. Nepripratęs niekur nieko nenutiksì Trgn. Tai gerai nutikaĩ man pasiūlyt pieno Dglš. Žodį nenūtikái [vyrui], tujau pykdavo Grd. Tu nenutikai žodelių pratarti, tu nenutikai darbelių dirbti LTR(Dl). 4. intr. įtikti, patikti: Kas nenutìks, užšniokš – neturėsi vietos Krš. Kas biškį nenutìko, i bliauna Rdn. Kas nenutìks, pyškesiais viskas eis DūnŽ. Jam (vyrui) nenūtìk, pultų mušties Grd. Aš vėjas, vėju nulėkęs pavalgau, i vė lekiu an keltavas, i vis jai nenutinkù Prng. Turbūt valgis jam nenutiko, kad ėmė pilvą skaudėt Gs. | Kad nutinka žemė, auga bulvės Ggr. | impers.: Jam nutìko čia pas mus būt, i jis prisistatė vėl Šmk. 5. tr. SD³539, R69, MŽ91, Sut N, KŽ užklupti, užtikti: Tik tik nenutikaũ piemenio prie lašinių Dkšt. Nutiko jį valgant rš. Reikia tep padaryt: kur nutikaĩ, tai ingurinai per žandus, ir tegu jį perkūnas! Al. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. 6. intr., tr. SD28, Sut, N, KŽ kliudyti, pataikyti: Pautas [paritus] nùtinka, tai jį paima, o jei nenùtinka, tai leidžia trečias Dv. ^ Kas an karštą nutiko, tas ir šaltą pučia LTR(Krn). Kuom Dievas svies, tuom ir nutìks Prng. 7. tr. rasti, gauti: Ar gerą bobą nūtikái? Lkv. Ar tu nenutikaĩ dėl manę aukselio sidabrėlio, kad negali manę išpirktie iš svetimos šalelės? (d.) Kb. ║ ištaikyti (laiko): Vis nenutenkù laiko Lnkv. 8. intr. pataikyti mušant, suduoti: Kap nutikaũ per galvą, tai ir griuvo kap negyvas Arm. ║ refl. tr. užsigauti: Meška trinkt nuo medžio ir nustìko šonakaulį Ml. 9. intr. išnykti: Tep pasakė Asilkas ir nutìko – liš iš to daikto paspylė kamuolaičių pie žemę LKKII220(Lz). \ tikti; anttikti; aptikti; atitikti; datikti; įtikti; ištikti; nutikti; patikti; įsipatikti; pertikti; pietikti; pratikti; pritikti; sutikti; pasutikti; užtikti